„Nordea“ banko analitikai atnaujino ekonomikos prognozes Lietuvai ir numato 0,5 proc. augimą jau šiemet. Pagrindinė jo priežastis, pasak jų, – auganti paklausa eksporto srityje: eksportas sudaro apie 50 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP). Tačiau augimas sieks tik 0,5 proc., nes jį toliau stabdys nedarbo ir palyginti mažo darbo našumo nulemtas žemas vidaus vartojimo lygis.

„Aš ekonomiką šioje situacijoje lyginčiau su sportu. Sporte, jei naudoji daug steroidų, vartoji dopingą ir kitas chemines medžiagas, raumenys auga labai greitai. Bet kai nustoji juos vartoti, kūnas staigiai grįžta į pradinę būklę, ir iš jos natūraliai, vien treniruojantis, užsiauginti raumenis užtrunka daug ilgiau. Lietuva ir Latvija buvo ekonomikos, vartojančios „steroidus“ ir greitai besiskolinančios. Dabar tie „raumenys“, kurie užaugo 2006 – 2007 metais, dingo, ir bus labai sunku juos vėl užsiauginti“, - pristatydamas pirmojo ketvirčio makroekonomikos apžvalgą sakė „Nordea“ vyr. ekonomistas Andris Strazds.

„Nordea“ prognozuoja, kad šiemet Lietuvos BVP išaugs 0,5 proc., Estijos – 1,2 proc., o Latvijos ekonomika vis dar smuks – jos augimas prasidės tik 2011-aisiais. Kitąmet sparčiausiai augs Estija – 4 proc., o Lietuvai ir Latvijai bankas prognozuoja vienodą, 3 proc., augimą.

Eksportas augs

Baltijos šalių atsigavimą katalizuoja eksportas. Atsigaunant Baltijos šalių partnerių ekonomikoms eksportuojamų prekių paklausa turėtų augti. Pagrindinei Lietuvos eksporto partnerei Rusijai, kuri perka 13,2 proc. Lietuvos prekių, šiemet „Nordea Markets“ prognozuoja 6 proc. BVP augimą. Pagrindinė Estijos partnerė Suomija, importuojanti 18,6 proc. visų Estijos eksportuojamų produktų, augs 2,7 procento. Estijos padėtis eksporto srityje šiuo metu yra geriausia iš Baltijos šalių, nes augs visų trijų pagrindinių jos prekių importuotojų – Suomijos, Švedijos ir Rusijos – ekonomika. Prasčiausioje situacijoje išlieka Latvija: jos pagrindinė eksporto partnerė yra Lietuva (perka 16,7 proc. Latvijos eksportuojamos produkcijos) ir Estija (14 proc. Latvijos eksporto).

Vidaus vartojimas išlieka žemas

Pastarąjį dešimtmetį nuolat augusios kainos visose trijose Baltijos šalyse porą pastarųjų metų krito ir krenta toliau. Tik Estijoje kainų kreivė nuo praėjusių metų pasuko aukštyn, iš esmės dėl pabrangusių energetinių išteklių. Mažėjančios kainos kartu su smunkančiais darbo užmokesčiais didina Baltijos šalių konkurencingumą, ypač eksporto srityje, tačiau neprisideda prie vidaus vartojimo augimo. Šioje srityje geriausioje padėtyje yra Lietuva, išsiskirianti regione mažu privataus sektoriaus įsiskolinimu, o tai reiškia, kad gyventojai turi daugiau galimybių skirti lėšas vartojimui.

Anot „Nordea“ analitikų, nors vartotojų pasitikėjimo rodikliai Baltijos šalyse auga, didelis nedarbo lygis neleidžia atsigauti pardavimams. Bankas prognozuoja, kad nedarbas ims mažėti ne anksčiau kaip 2011 metais.

CDS rodikliai stabilizuojasi

Šalies kredito rizika (CDS – Credit Default Swap) yra svarbus indikatorius, rodantis šalies rizikingumo vertinimą tarptautinėje rinkoje. Šis rodiklis, visose Baltijos šalyse prieš metus pasiekęs viršūnę, šiuo metu stabilizuojasi. Lietuva išlaiko aukštesnį rizikos lygį nei Estija, o Latvijos CDS lygis mažėja ir artėja prie Lietuvos. Estijai patikimumo suteikia pagrįstos viltys jau 2011 m. tapti euro zonos nare, tuo tarpu kitoms Baltijos šalims narystė Euro zonoje prognozuojama ne anksčiau nei 2014 metais.

Vertindami Baltijos šalis, „Nordea“ analitikai mato, kad pagrindinis iššūkis Lietuvai šiuo metu yra rizikos lygio, kuris leidžia nebrangiai skolintis tarptautinėse rinkose, išlaikymas. Estija šiais metais daugiausiai rūpinasi patekimu į euro zoną, o Latvija išgyvena sudėtingą laikotarpį – jos gyventojų nuotaikas netrukus ims veikti rudenį vyksiančių parlamento rinkimų artėjimas.

Pasaulis sparčiai atsigauna

Pasaulio ekonomikai 2009-ieji buvo itin sunkūs metai. Bet pernai pasiektos žemumos jau praeityje – gamybos lygis pasaulyje pirmą ketvirtį, lyginant su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, šoktelėjo net 10 proc., o prekybos– 16 procentų. Akcijų rinkose taip pat „pavasaris“ – svarbiausi pasauliniai akcijų indeksai nuo kovo mėnesio išaugo net 70 procentų.

Skandinavijos šalyse jau matyti ryškus atsigavimas. Danijos ekonomika šiemet turėtų augti 1,7 proc., tam pagrindo suteikia mažos palūkanų normos ir didelis gyventojų pasitikėjimas, o sumažinti mokesčiai gyventojus skatina daugiau vartoti. Švedijoje, kuriai prognozuojamas 2,8 proc. augimas, stiprėja nekilnojamojo turto rinka. Norvegija ir Suomija augs atitinkamai 2,1 ir 2,7 proc., tačiau prognozė Norvegijai prastesnė nei skelbta anksčiau.

„Nordea“ – Švedijos kapitalo bankas, didžiausias Šiaurės ir Baltijos šalyse finansų grupės bankas. Grupės tinklą sudaro 1 400 skyrių, 22 Šiaurės ir Baltijos šalyse, juose dirba 34 000 darbuotojų. Bankas aptarnauja apie 11 mln. privačių klientų ir beveik 960 000 įmonių bei institucijų. „Nordea“ pasaulyje pirmauja internetinės bankininkystės srityje – 5,9 mln. banko klientų naudojasi internetinės bankininkystės paslaugomis. Regione bankas aptarnauja apie 10 mln. privačių asmenų ir beveik 960 000 įmonių bei institucijų. Banko tinklą sudaro maždaug 1300 skyrių. „Nordea“ kredito reitingai – Aa1 („Moody‘s“) ir AA- („Standard & Poor‘s“).