Šių metų pradžioje Lietuvos ekonomikos situacija išlieka labai prieštaringa. Nors pernai metų antroje pusėje Lietuva statistiškai pasitraukė iš recesijos zonos, tai jokiu būdu nereiškia, kad šalies BVP kiekvieną ketvirtį augs vis sparčiau, veikiau atvirkščiai – pirmoje šių metų pusėje tikėtinas šio rodiklio pablogėjimas.

Pasak „SEB“ banko analitikų, Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymas ir elektros energijos pabrangimas, kylančios degalų ir kitų energetinių išteklių kainos bus savotiškas testas, siekiant patikrinti, kiek gyvybingos ir lanksčios yra Lietuvos įmonės. Valstybės skolos ir BVP santykis didės ir 2010 m., ir 2011 m., tačiau 2012 m. jau galima tikėtis jo stabilizacijos.

„SEB“ banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos nuomone, užsienio prekybos rezultatų „atkritimas“ 2010 m. sausio mėnesį buvo dėsningas, atsižvelgiant į neigiamą IAE uždarymo poveikį Lietuvos energetinių išteklių eksporto–importo balansui.

Nenustebino ir infliacijos šoktelėjimas metų pradžioje, kadangi kiekvieno statistinio lietuvio vartojimo krepšelyje matomos pabrangusios elektros energijos pasekmės. Šis veiksnys apribos kitų produktų ir paslaugų vartojimą bent jau artimiausius keletą mėnesių, vėliau jo reikšmė turėtų pamažu silpnėti.

Pasak G. Nausėdos, apskritai šiais metais nereikėtų laukti stebuklingo vidaus rinkos „išgijimo“, nes nėra objektyvių tokio reiškinio priežasčių. „Net jei žmogus nuolatos girdės pranešimus žiniasklaidoje, kad šalies BVP augs 1 ar 2 proc., dėl to jis nebėgs į parduotuvę dar kažko nusipirkti“, – sakė ekspertas. Žmonių vartojimo elgesys galėtų keistis tik realiai pajutus ekonomikos atsigavimo poveikį asmeniniams finansams.

G. Nausėda pabrėžė, kad pastaruoju metu išryškėjo nenaudinga mūsų šaliai JAV dolerio stiprėjimo euro ir lito atžvilgiu tendencija, kuri didina naftos, gamtinių dujų ir kitų iš Rusijos įsivežamų strateginių žaliavų kainas litais.

„Jeigu Ignalinos atominės elektrinės uždarymas daugiausia kirto tik Lietuvos gamintojų konkurencingumui, tai JAV dolerio brangimo išprovokuotas žaliavų importo kainų kilimas yra aktualus visai euro zonai ir jos įtakoje esančioms šalims“, – sakė SEB banko analitikas.

Nors BVP pokytis šiais metais turėtų būti teigiamas, pagrindiniai viešųjų finansų įtampos židiniai išliks. „Galima traktuoti Sodros biudžetą kaip de jure atskirtą nuo valstybės biudžeto, tačiau realiai jie yra tarpusavyje susipynę, tad socialinio draudimo fondo problemos toliau sunkia našta guls ant valstybės iždo pečių“, – teigė G. Nausėda.

Pasak jo, pradiniu šalies ekonomikos atsigavimo laikotarpiu sėkmingesnis eksportas nereikš, kad dėl to kur kas geriau bus surenkami PVM ir akcizo mokesčiai, nes minėtųjų mokesčių surinkimas labiau priklauso nuo vidaus paklausos būklės. Ekonomisto nuomone, eksportas pagerins kai kurių įmonių pelningumą, tačiau didesnės pelno mokesčio įplaukos valstybės biudžetą pasieks jau ateinančiais metais.

„Mums reikėtų džiaugtis, jei iki 2012 m. valstybės skolos ir BVP santykis sustotų ties 40 proc. riba ir toliau nebedidėtų“, – sakė G. Nausėda. Šis rodiklis būtų pusantro karto mažesnis už Mastrichto kriterijumi nustatytą maksimalią ribą ir net trigubai mažesnis už dabartinį Graikijos skolos lygį.

„Žinoma, nereikėtų į šį palyginimą žiūrėti pernelyg tiesmukai – mūsų šalies galimybės pigiau ir daugiau pasiskolinti kapitalo rinkoje yra menkesnės nei senųjų Europos Sąjungos narių, reikia atsižvelgti ir į gana žemą valdžios sektoriaus surenkamų pajamų ir BVP santykį“, – sakė SEB banko analitikas.