SEB banko naujausioje „Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje“ prognozuojama, kad 2012 metais Lietuvos BVP augs mažiau, negu tikėtasi iki šiol. SEB banko analitikai pakeitė 2012 metų BVP augimo prognozę nuo 4 proc. iki 2 proc., o 2013 metų – nuo 4,5 proc. iki 3 procentų. Kadangi faktinė BVP plėtra smuks iki vadinamojo potencialios BVP plėtros rodiklio (įvairiais duomenimis 3–4 proc.) ir net žemiau, nedarbo lygis nustos mažėti, o kai kuriais ketvirčiais gali net ir padidėti. Nors Lietuvos ekonomikos perspektyvų blogėjimo priežastys slypi išorėje, tačiau nuo to žmonėms ne lengviau – jie vėl riboja vartojimą ir ima taupyti juodai dienai.

Pasak SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, tai, kad trečią 2011 metų ketvirtį BVP padidėjo 6,7 proc., galima vadinti paskutiniu šalies ekonomikos „bobų vasaros“ požymiu. „Spalio mėnesio pramonės, transporto ir kitų ūkio sektorių produkcijos ir apyvartos rodiklių pokyčiai verčia nerimauti ir tikėtis kur kas prastesnio BVP rezultato ketvirtą ketvirtį. Šios lėtėjimo tendencijos išsilaikys bent iki antros kitų metų pusės“, – sakė G. Nausėda.

SEB banko analitiko nuomone, ekonomikos apyvartos ratas ėmė suktis gerokai lėčiau. „Prieš pusmetį teigėme, kad Lietuvos atsigaunantis eksportas pamažu daro įtaką iki tol buvusiai letargo būsenos vidaus prekybai, žadindamas gyventojų viltis, kad blogiausia jau yra praeityje. Deja, nuo Lietuvos nepriklausančios priežastys lėmė tai, kad šiandien eksporto ir pramonės padangė sparčiai niaukiasi, dėl to blogėja žmonių lūkesčiai, žmonės priversti veržtis ir taip neatpalaiduotus diržus“, – sakė G. Nausėda.

Pasak ekonomisto, vienas iš požymių, kad verslas tapo pesimistiškesnis, yra trečio ketvirčio vidutinio darbo užmokesčio statistika. Ji byloja, kad atlyginimai iš inercijos kilo tik viešajame sektoriuje, padidėdami 3,1 proc., tuo tarpu konkurencijos avangarde esančiame privačiame sektoriuje vidutinio darbo užmokesčio metinis padidėjimas tebuvo simbolinis – 1 procentas. SEB banko analitiko teigimu, tai nestebina, kadangi naujausiais Lietuvos darbo biržos duomenimis, registruoto nedarbo lygis lapkričio mėnesį padidėjo nuo 10,2 proc. iki 10,3 procento.

Anot G. Nausėdos, naujausios viešųjų finansų taupymo iniciatyvos, nors ir būtinos, deja, dar labiau pagilins ryškėjančias ekonomikos nuosmukio tendencijas. Jo nuomone, vadinamieji prabangos – nekilnojamojo turto, automobilių – mokesčiai vidaus perkamajai galiai turės palyginti nedidelę įtaką, kadangi jie yra labai selektyvūs. „Tuo tarpu valdžios išlaidų sumažinimas bus labiau juntamas, kadangi veikia vadinamasis multiplikatorius, t. y. išlaidas sumažinus vienu litu, BVP sumažėja daugiau negu vienu litu. Tiksliau apskaičiuoti, kokios bus viešųjų išlaidų taupymo pasekmės ekonomikos plėtrai, būtų įmanoma įvertinus jų struktūrą – „pravalgomų“ ir investicinių lėšų proporciją“, – sakė G. Nausėda.

Pasak ekonomisto, Seime brandinami kiti mokesčių politikos planai kelia kur kas rimtesnių iššūkių šalies verslo konkurencingumui vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu – vienas tokių planų yra padidėjęs noras įgyvendinti progresinių gyventojų pajamų mokesčio tarifų sistemą. „Privilioti į Lietuvą naująsias technologijas ir užsienio investuotojus taptų itin sudėtinga, jei aukštos kvalifikacijos informacinių technologijų specialistai, inžinieriai ir pan. būtų apmokestinti dvigubai daugiau negu Latvijoje ar Estijoje“, – sakė SEB banko analitikas.